Pagrindinė ekspozicijos tema – „Ežerų žmonės“. Joje galima sužinoti tiek apie senuosius, tiek apie dabartinius žvejybos būdus, apie sielių ir karvių plukdymą. Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro ekspozicija orientuota į įvairaus amžiaus lankytojus. Čia apsilankius bus lengviau pasirinkti maršrutą tolimesnei pažinčiai su parku.
Lankytojų centro darbo laikas:
II-V 8.00-17.00
VI 10.00-15.00
VII-I – nedirbame *
* taip pat ir Valstybinių švenčių metu
Lygumų kalnas yra pietrytiniame nacionalinio parko pakraštyje, pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama stačiašlaitė, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis, į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Ten, kur į vakarinį kalno šlaitą kyla kelias, senojo trianguliacijos bokšto vietoje pastatytas naujas 15 m apžvalgos bokštas. Ši vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai – iš čia visas...
Šį muziejų įkūrė mokytojas Izidorius Kazakevičius. Per dvi dešimtis metų mokytojas po kruopelytę muziejuje sukaupė daugiau kaip 1000 eksponatų, pasakojančių apie šio krašto istoriją. Čia galima susipažinti su įvairių laikų lietuviškais leidiniais, pamatyti muzikos instrumentų, senųjų namų apyvokos rakandų, archeologinių radinių, įvairių akmenų kolekciją ir netgi meteoritą.
Gyvosios gamtos mylėtojams, atvykusiems į Aukštaitijos nacionalinį parką, siūlome užsisakyti teminę ekskursiją Žemaitiškės pievose. Kartu su gamtos skyriaus specialistu nuvykę į Žemaitiškės pievose esantį paukščių stebėjimo bokštelį turėsite galimybę išvysti daugybę vandens paukščių: pilkuosius ir baltuosius garnius, trimituojančias gerves, nepaprasto balso savininkes gulbes giesmininkes, klykuoles, laukius, rudagalves krykles, visų net neišvardinsi. Jei pasiseks, išvysite virš balų sklandantį jūrinį erelį, medžiojančią nendrinę lingę. Palydėjus saulę yra tikimybė...
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, buvusioje senojo Kretuono ežero rytiniame krante (dabar iki ežero – 300 m). Aikštelė trapecinė, žemėjanti į vakarų pusę. Jos pakraštyje supiltas pylimas. Šoniniai šlaitai yra statūs, galiniai – nuolaidūs. Šalia piliakalnio esančioje aukštumoje buvo gyvenvietė. Piliakalnis naudotas IV–V a.
Kretuonys, įsikūrę galbūt dar iki Valakų reformos, priskiriami gatviniams rėžiniams kaimams. Gyvenvietės planas ir žemių ribos nusistovėjo Valakų reformos metu XVI–XVII a., nuo tol laikytas karališkuoju. Vėliau dėl karų, maro, bado kaimas ištuštėjo, po to vėl atsistatė senoje vietoje. Kaime auga ąžuolų, uosių, kurių skersmuo nuo 1 iki 1,5 metro. Keletas ypač senų ąžuolų auga paežerės pievoje. Seniausiam kaimo ąžuolui apie 450 metų.
Centras įsikūręs viename seniausių Rytų Aukštaitijos miestelių – Kaltanėnuose, vaizdingame Žeimenos upės ir Žeimenų ežero pusiasalyje. Čia organizuojamos vaikų vasaros poilsio bei vaikų ir jaunimo stovyklos ištisus metus, įvairūs kultūriniai, pažintiniai, turistiniai renginiai mokiniams ir jaunimui. Gali nakvoti iki 65 asmenų. Puiki galimybė turiningai bei aktyviai praleisti laisvalaikį ar savaitgalius.
Pilkapynas įrengtas netoli protakos tarp Šakarvų ir Žeimenų ežerų. Jame yra apie 40 pilkapių. Sampilų skersmuo – 8–15 m, aukštis – iki 1 m. Pilkapynas naudotas IX–XII a.
Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje gausu senovinių, pilkapiais vadinamų kapaviečių. Įrengiant šią ekspoziciją remtasi vieno iš jų radiniais. Maketas vaizduoja žalvario amžiaus (V–VI a.) kapavietę. Greta stovi akmens amžiaus būsto rekonstrukcija pagal Kretuono apylinkių archeologinius radinius. Būtent Kretuono apylinkėse aptiktos gyvenvietės laikomos seniausiomis Lietuvoje.
Archeloginės ekspozicijos lankymo kaina 1 eur x 1 asmeniui (50 proc. nuolaida taikoma moksleiviams ir senjorams), neįgaliesiems lankymas nemokamas.
DĖMESIO
Dėl ekspozicijos lankymo...
Palūšėje gimė pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ kūrėjas, kompozitorius Mikas Petrauskas. Matyt, jo tėvas, tuomet vargonavęs Palūšės bažnyčioje, pasėjo sūnaus sieloje pomėgį stebuklingiems muzikos garsams, o motina, pati gimusi šiose apylinkėse, išmokė pajusti gamtos grožį. Mikas apie muziką šneka kaip apie mylimąją: „Muzika paguodžia nelaimėje, muzika duoda patvarą žygiuose ir pasiryžimą, muzika suteikia smegenims gerą poilsį po nuovargio, sustiprina ir atnaujina mintis“. Palūšėje 1973 m., minint kompozitoriaus 100-ąsias gimimo metines, M.Petrauskui...
Paprastasis ąžuolas. Kamieno apimtis – 4,5 m, aukštis – 30 m, amžius – apie 400 m. Pasakojama, kad kunigas norėjo ąžuolą nukirsti, bet perkūnijos metu ąžuolas nukreipė žaibą nuo bažnyčios. Kunigas medžio pasigailėjo, taip jis ir iki šiol saugo bažnyčią.
Palūšės bažnyčia, pastatyta 1750 m., kartu su varpine, koplytėle bei medine tvora, juosiančia šventorių, sudaro vieną gražiausių ir seniausių medinės architektūros ansamblių Lietuvoje. Pastatyti bažnyčią iš tėvų paveldėtoje žemėje sumanė kunigas Juozapas Baziliauskas. Aštuonkampė varpinė, primenanti lietuvių senovinių medinių pilių sargybos bokštą, yra vienintelė tokia Lietuvoje.
