Nepamirštamus savaitgalius bei atostogas Aukštaitijos nacionalinio parko gamtoje Jums siūlo „Ignalinos baidarės“ .
Siūlome Jums išsinuomoti ir paplaukioti dvivietėmis baidarėmis Aukštaitijos ežerais ir upėmis. Mūsų modernios bei patogios baidarės padės Jums puikiai praleisti laisvalaikį gamtoje. Mūsų bazė įsikūrusi gražiame Ignalinos mieste, ant Gavaičio ežero kranto. Atvykę pas mus rasite visą užsakytą inventorių. Jūsų patogumui aprūpinsime maršrutų žemėlapiais, suteiksime išsamią informaciją apie kelionę. Jeigu reikės, išnuomotą inventorių bei...
Lygumų kalnas yra pietrytiniame nacionalinio parko pakraštyje, pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama stačiašlaitė, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis, į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Ten, kur į vakarinį kalno šlaitą kyla kelias, senojo trianguliacijos bokšto vietoje pastatytas naujas 15 m apžvalgos bokštas. Ši vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai – iš čia visas...
Šį muziejų įkūrė mokytojas Izidorius Kazakevičius. Per dvi dešimtis metų mokytojas po kruopelytę muziejuje sukaupė daugiau kaip 1000 eksponatų, pasakojančių apie šio krašto istoriją. Čia galima susipažinti su įvairių laikų lietuviškais leidiniais, pamatyti muzikos instrumentų, senųjų namų apyvokos rakandų, archeologinių radinių, įvairių akmenų kolekciją ir netgi meteoritą.
Gyvosios gamtos mylėtojams, atvykusiems į Aukštaitijos nacionalinį parką, siūlome užsisakyti teminę ekskursiją Žemaitiškės pievose. Kartu su gamtos skyriaus specialistu nuvykę į Žemaitiškės pievose esantį paukščių stebėjimo bokštelį turėsite galimybę išvysti daugybę vandens paukščių: pilkuosius ir baltuosius garnius, trimituojančias gerves, nepaprasto balso savininkes gulbes giesmininkes, klykuoles, laukius, rudagalves krykles, visų net neišvardinsi. Jei pasiseks, išvysite virš balų sklandantį jūrinį erelį, medžiojančią nendrinę lingę. Palydėjus saulę yra tikimybė...
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, buvusioje senojo Kretuono ežero rytiniame krante (dabar iki ežero – 300 m). Aikštelė trapecinė, žemėjanti į vakarų pusę. Jos pakraštyje supiltas pylimas. Šoniniai šlaitai yra statūs, galiniai – nuolaidūs. Šalia piliakalnio esančioje aukštumoje buvo gyvenvietė. Piliakalnis naudotas IV–V a.
Kretuonys, įsikūrę galbūt dar iki Valakų reformos, priskiriami gatviniams rėžiniams kaimams. Gyvenvietės planas ir žemių ribos nusistovėjo Valakų reformos metu XVI–XVII a., nuo tol laikytas karališkuoju. Vėliau dėl karų, maro, bado kaimas ištuštėjo, po to vėl atsistatė senoje vietoje. Kaime auga ąžuolų, uosių, kurių skersmuo nuo 1 iki 1,5 metro. Keletas ypač senų ąžuolų auga paežerės pievoje. Seniausiam kaimo ąžuolui apie 450 metų.
Centras įsikūręs viename seniausių Rytų Aukštaitijos miestelių – Kaltanėnuose, vaizdingame Žeimenos upės ir Žeimenų ežero pusiasalyje. Čia organizuojamos vaikų vasaros poilsio bei vaikų ir jaunimo stovyklos ištisus metus, įvairūs kultūriniai, pažintiniai, turistiniai renginiai mokiniams ir jaunimui. Gali nakvoti iki 65 asmenų. Puiki galimybė turiningai bei aktyviai praleisti laisvalaikį ar savaitgalius.
Pilkapynas įrengtas netoli protakos tarp Šakarvų ir Žeimenų ežerų. Jame yra apie 40 pilkapių. Sampilų skersmuo – 8–15 m, aukštis – iki 1 m. Pilkapynas naudotas IX–XII a.
Trumpalaikio atokvėpio vieta keliaujantiems automobiliu, autobusu ar kita kelių transporto priemone. Nuo aikštelės atsiveria graži Lūšykščio ir Lūšių ežerų panorama. Esant palankioms oro sąlygoms iš čia galima pamatyti netgi Palūšės bažnyčią. Sutvarkytoje aikštelėje įrengti suolai ir stalai atsikvėpti ir užkąsti. Atvykstančius pasitinka Ignalinos krašto tautodailininkų Jono Grundos ir Raimundo Žievio skulptūra „Kelininkas“.
Antalksnės skulptūrų kalnelis „Dievas yra“– tai trijų menininkų projektas Antalksnės kaimo bendruomenei ir lankytojams. 2007 metais buvo pastatytas trijų skulptūrų ansamblis: giedantis gaidys, Kristaus kančia ir žydinčios kopėčios.
Legendomis apipintas Ladakalnis – tai žinomiausia apžvalgos vieta Aukštaitijos nacionaliniame parke. Kalnas virš jūros lygio iškilęs 176 metrus ir yra Šiliniškių gūbrio kalvų grandinės dalis. Nuo Ladakalnio atsiveria nuostabi panorama: matosi net 6 ežerai. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų deivei Ladai – didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Ladakalnis paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.
IX–XII a. archeologijos paminklas, įrengtas ir naudotas gynybai jau I mūsų eros tūkstantmetyje. Piliakalnių kompleksas įrengtas aukšto, masyvaus, pailgo Šiliniškių gūbrio vidurinėje dalyje. Čia XIII–XV a. stovėjusi garsioji Linkmenų pilis, H.Vartbergės aprašyta dar 1373 m. Spėjama, kad XIII a. pilį valdė Mindaugo seserėnas Lengvenis. Ant piliakalnio stovi paminklinis akmuo, bylojantis, kad prieš karą čia lankėsi prezidentas Antanas Smetona.
Ginučių vandens malūnas saugomas valstybės kaip XIX a. technikos paminklas. Šiaurinėje pastato dalyje įrengta muziejinė malūno ekspozicija, o pietinėje dalyje – dviviečiai svečių kambariai su patogumais. Juose gali apsistoti iki 8 asmenų. Dviviečio kambario kaina parai – 50 €.
Jaukioje virtuvėje patiems galima pasigaminti maistą arba pietauti vasarą Ginučių kaime veikiančiose kavinėse. Malūne įrengta sauna, kur pasikaitinus atvėsti galima Srovės upėje ar po kriokliu.
Už paslaugas galima atsiskaityti grynaisiais pinigais vietoje arba mokėjimo kortele lankytojų centre Palūšėje...
2004 metais ant Šiliniškių gūbrio buvo pastatytas 60 m aukščio telekomunikacijų bokštas. 30 m aukštyje buvo įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios galima apžvelgti maždaug 280 laipsnių panoramą.
Kirdeikiai – kaimas vakariniame parko pakraštyje. Gyvenvietės daugiafunkciame centre įsikūrusi biblioteka, kurioje rengiamos kilnojamos parodos. Yra muziejinė ekspozicija, kurioje galima susipažinti su vietos šviesuoliais, pamatyti tradicinių buties rakandų. Kirdeikiuose stovi eklektinės architektūros šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčia, pastatyta ir įšventinta 1927 m. Prie bažnyčios Pakaso ežero pakrantėje įrengtas medinių skulptūrų takas.
Taurapilio piliakalnis stūkso ant pietinio Tauragnų ežero kranto. Prie jo šliejasi to paties vardo kaimelis. Iš trijų pusių piliakalnį saugo vandenys, o iš ketvirtosios pusės seniau saugojo specialūs gynybiniai įrenginiai. Seni žmonės pasakoja, kad kitados kalno viršūnėje augęs storas ąžuolas, jo šovoje gyvenęs vaidila, vaidilutės kūrenusios ugnį. Įvedus krikščionybę, jo viršūnėje buvusi pastatyta bažnyčia, tačiau po kiek laiko išnykusi ir dabar esanti kalno viduje. Legenda byloja, kad kartą vienas drąsuolis atidžiau pažvelgęs į tą duobę ir pamatęs kalno gelmėse...
Piliakalnis įrengtas pietiniame Tauragno ežero krante, palei jo rytinį šlaitą teka Šventės upelis. Nuo gretimų pievų piliakalnį saugo pelkėta dauba, statūs šlaitai ir pylimai. Piliakalnis naudotas II tūkstantmečio po Kristaus pradžioje. Šaltiniai teigia, jog iki XX a. vidurio ant Tauragnų piliakalnio buvo švenčiamos Joninės: prie kalno buvo kuriami laužai, jaunimas prie laužo šokdavo, žaisdavo, eidavo ieškoti paparčio žiedo.
Nuolatinė muziejaus ekspozicija supažindina lankytojus su Tauragnų krašto praeitimi nuo 1261 m. iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Ekspozicijoje pristatomi žymiausi krašto kultūros veikėjai, tremtiniai, kovotojai už Lietuvos laisvę. Šalia nuolatinės ekspozicijos muziejuje rengiamos parodos: tautodailės, fotografijų, tapybos, grafikos ir kt.
Darbo laikas: antradieniais–šeštadieniais nuo 11 iki 15 val. Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena, lankytojai neaptarnaujami.
Tauragnų apylinkėje prie Šeimaties kaimo stūkso akmuo, lankytojus stebinantis savo dydžiu. Šį akmenį žmonės vadina Moku. Šalimais guli mažesnis akmuo – Mokiukas. Legenda byloja, kad tai suakmenėjusi Mokų šeima. Iš tikrųjų šiuos akmenis į Lietuvą maždaug prieš 50 tūkst. metų iš Skandinavijos atitempė ledynas.
Akmenys Mokas ir Mokiukas yra vienintelis Aukštaitijos nacionaliniame parke esantis geologinis gamtos paminklas, kartu ir valstybės saugomas mitologinis kultūros paveldo objektas.
Istorija pasakoja, jog 82-ejų metų itin pamaldus kaimo ūkininkas Justinas Vitkauskas 1925 m. būsimiems maldos namams dovanojo 39 su trupučiu ha žemės. 1933–1934 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia – liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, modernaus stiliaus. Bažnyčios interjeras įrengtas 1935 m. Pagrindinis altorius – Lietuvoje retas art deco stilistikos su ankstyvosios kūrybos lietuvių skulptoriaus Bernardo Bučo skulptūra „Jėzaus širdis“. Bažnyčios šventoriuje stovi 2000 m. atidengtas dr. Romualdo Šimkūno stogastulpis, skirtas žuvusiems partizanams...
Šios gyvenvietės įsikūrimą lėmė savotiška tuometinė jos geografinė padėtis. Per kaimą ėjo senasis Tauragnų – Braslavo vieškelis. Ten, kur vieškelis kerta Būkos upę, dešiniajame krante stovėjo sena smuklė, minima jau 1765 m. Pirmoji gyvenamoji sodyba čia įsikūrė 1830 m., vėliau išaugo dar keturios. Kompaktiškos sodybos išdėstytos Būkos upelio kairiajame krante.
Manoma, kad Strazdai pirmą kartą paminėti Breslaujos dekano bažnyčių vizitacijos knygoje 1783 m. Balošekulio vardu. 1798 m. Ažvinčių dvaro inventoriuje jau aprašyta gausi miško sargo Jurgio Strazdo šeima. Šios pareigos buvo perduodamos iš kartos į kartą, o kaimelis gavo dabartinį pavadinimą. Apylinkėje kaimas garsėjo savo klojimo teatru. Vienu metu tai buvo netgi savotiškas „kultūros centras“.
Strazdų kaime 1951 m. balandžio 11 d. žuvo 7 Vytauto apygardos „Lokio“ rinktinės partizanai, vadovaujami Balio Vaičėno-Liubarto. Jiems atminti Strazdų...
Istoriniuose šaltiniuose Šuminai pirmą kartą paminėti 1784 m. Pabaluošės vardu. Spėjama, kad pirmoji sodyba čia atsirado daug anksčiau, nes kaimas dar 1554 m. priklausė Ažvinčių dvarui. Dar kaimas vadintas Užbaluošiu, Smalaiškėmis, Smalgiškėmis. Vėliau kaimą imta vadinti jau pagal jame gyvenusių šeimų pavardę. Kaime auga apie 200–300 m. senumo pušis, daugybė klevų, todėl kaimas ypač gražus rudenį. Šuminų kaimelis įžymus dar ir tuo, kad jame 1972 m. buvo filmuojamas garsusis filmas apie Tadą Blindą.
Trainiškio ąžuolas augo ant Baluošo ežero kranto įsikūrusiame Trainiškio kaimelyje. Specialistų manymu, jam galėjo būti 700–800 metų. Kamieno apimtis – 6,1 m, aukštis – 23 m. Trainiškio ąžuolas minė laikus, kai Lietuvoje ošė šventų ąžuolų giraitės. Deja, 2016 m. spalį ažuolą nulaužė vėtra. 2017 metų pavasarį greta senolio kelmo pasodintas jaunas ąžuoliukas, išaugintas Kėdainių miškų urėdijos medelyne iš įskiepyto Trainiškio ąžuolo ūglio.
Medžiukalnio šaltinis trykšta išties su didele energija, nes į žemės paviršių jis prasimuša beveik pačioje kalvos viršūnėje. Šį šaltinį vietiniai žinojo nuo seno. Jie pasakoja, jog užtekdavę išgerti vieną stiklinę ir visą dieną nejausdavai nei troškulio, nei alkio. Versmė yra maždaug 160 m virš jūros lygio, o vandens lygis artimiausiame Dringio ežere – tik 138,5 m virš jūros lygio.
Malūnas pastatytas XIX a. antrojoje pusėje. Malūno pastatas vieno aukšto, su rūsiu ir pastogės patalpomis. Jame išliko dalis senosios malūno įrangos. Nuo 2007 m. malūno pastatas priklauso Vilniaus archivyskupijai.
